apderkti — apder̃kti, ia, àpderkė tr. 1. R, K, CI296 žr. 1 apdergti 2. 2. apgėdinti: Gėda apder̃kti KII47. Apderkė jų vardą prš. derkti; apderkti; atsiderkti; įderkti; išderkti; nuderkti … Dictionary of the Lithuanian Language
apgėdinimas — sm. (1) → apgėdinti 1: Ką per apgėdinimą laikyti KII89. Jų puolimas būdavo jų gėda ir apgėdinimas Ns1842,2. Kiti apgėdinimą ir plakimą iškentėjo NTPvŽ11,36. gėdinimas; apgėdinimas; išgėdinimas; pagėdinimas; sugėdinimas; užgėdinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
gėdinti — gėdinti, ina, ino tr. 1. sarmatyti; išjuokti, dergti: Kitą gėdink ir pats gėdėkis J. Nereik mums juoktis iš tokių senelių ir gėdinti jų dėl tamsumo J.Jabl. | refl.: Gėdinsis padėti rublį, mažiausiai paskleis penkis Žem. 2. šmeižti, žeminti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgėdinti — tr. 1. gėdą daryti; išjuokti, išdergti: Išgėdinu, gėdą darau kam SD139. Aš sūnų išgėdinau, t. y. išreiškiau gėdingus jo darbus J. Neišgėdinti yra, kurie manęs laukia prš. 2. refl. pažeminti: Jo žodžio dėlei turi duotis išsigėdinti, neapkęsti brš … Dictionary of the Lithuanian Language
pagėdinti — tr. 1. pajuokti, padaryti gėdą: Jis pagėdino juosius už tokias kalbas J. Pagėdink puikias barnis mūsų neprietelių PK142. Jo vardas stojosi išbliuznytas ir pagėdintas Mž136. | refl.: Kaip žmonių akių nepasigėdinai? rš. 2. išdergti, apšmeižti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugėdinti — tr. padaryti gėdos: Tu aną sugėdinai J. Tie, kurie jos ant arklių, bus sugėdinti brš. | refl.: Ana, jį begėdindama, susigėdino J. gėdinti; apgėdinti; išgėdinti; pagėdinti; sugėdinti; užgėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgėdinti — tr. 1. sugėdinti: Tu duok, idant nebūčiau niekad užgėdintas SGII35. O gaspadorius užgėdintas atsiklaupė ant kelių Sz. Visi jos priešininkai paliko užgėdinti, nužeminti ir sutremti M.Valanč. | refl.: Ėjo atspiromis, užsigėdinęs, nusigandęs ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
